Pastaraisiais metais, augant alaus vartojimo kultūrai, vis daugiau žmonių renkasi kokybiškus,  išskirtinius skonius. Didėjant alaus ekspertų gretoms, populiarėja „neskiestas“ alus, pagamintas pagal klasikines technologijas. Kauno alaus darykla – viena iš tų, kurie puoselėja šimtametes tradicijas, išlaiko klasikinę alaus gamybos technologiją bei savo klientams siūlo alų, subrandintą ilgametės istorijos.

Maža darykla – didelė patirtis

Nors šiuo metu veikianti Kauno alaus darykla yra priskiriama prie mažųjų aludarių, daryklos istorija mena dar 1846 metus, kuomet Šveicarijos piliečiai M. ir H. Bliumentaliai iš miesto tarybos išsinuomojo žemės sklypą ir įsteigė alaus bravorą. Daugiau nei septyniasdešimt metų veikęs bravoras 1922 metais buvo parduotas ir pervadintas “Ragučio” vardu. 1991 metais įvykus reorganizacijai alaus darykla atsiskyrė ir tapo savarankiška bei pasivadino “Žalsvyčiu”. Ir nors šiuo metu naudojamas “Kauno alaus” pavadinimas daryklai suteiktas tik 2001 metais, po juo slepiasi ilgametė alaus gamybos patirtis ir išskirtinė alaus gamybos technologija.

Skoniai – subrandinti ilgametės istorijos

Nors per šimtametę daryklos istoriją keitėsi pavadinimai ir savininkai, vienas dalykas nepakito – kokybiškas alaus gamybos procesas ir klasikiniai skoniai. Kauno alaus gaminiai iš didelės pasiūlos išsiskiria tuo, jog alus yra gaminamas nenaudojant “high gravity” arba pagreitintos technologijos. Kauno alus yra ruošiamas pagal klasikinę technologiją.

Visi Kauno alaus skoniai gaminami iš tyro vandens, apynių, mielių ir salyklo. Gamybos metu naudojamas vanduo yra bespalvis, bekvapis ir minkštas. Jis apdorojamas su specialiais filtrais. Jų dėka pašalinami nereikalingi elementai, kurie galėtų padaryti įtaką tradiciniam alaus skoniui. Po to seka salyklo eilė. Jis yra atvežamas ir supučiamas į aruodus.

Vėliau –  filtracija, kurios metu atskiriama misa nuo salyklojaus, ir alaus virimas. Galiausiai misa yra nuskaidrinama ir jaunas alus atšaldomas bei nuleidžiamas brandintis į senuosius, unikalius rūsius, įrengtus Žaliakalnio kalvos šlaituose.

Būtent brandinimo metu išryškėja apynių kartumas ir aromatas, susiformuoja alaus skonis, kvapas, spalva. Brandinimo rūsiuose palaikoma pastovi temperatūra ir alus brandinasi nuo 20 iki 60 parų. Būtent toks brandinimas Kauno alui suteikia išskirtinį skonį ir charakterį. Vėliau, subrandintas alus yra filtruojamas, atskiriant drumstumą sukeliančias daleles.

Visas šis alaus kelias, nuo sudedamųjų dalių pasirinkimo iki brandinimo, sukuria sodraus, išskirtinio skonio, tirštą Kauno alų.

Platus alaus asortimentas

Šiuo metu Kauno alaus darykla gamina daugiau nei dvidešimt penkis skirtingus skonius, paruoštus išsaugant tradicinius alaus gamybos principus. Vieni jų – klasikiniai ir gerai pažįstami, tokie kaip išskirtinio skonio, nepasterizuotas “Grynas”, net šešiasdešimt parų brandinamas “Geros progos” ar klasikinis “Žaliakalnio” šviesusis bei tamsusis. Kiti – nauji, tačiau jau spėję užsitarnauti savo vardą: “Nefiltruotas”, “Burmistro Pale Ale” ar “Burmistro su imbieru”. Nors visi gaminiai ruošiami naudojant tradicinę technologiją, asortimente gausu skirtingo kartumo (nuo 21 IBU iki 32 IBU) ir spalvos (nuo 8 ÷10 EBC iki 68-78 EBC) alaus rūšių. Kauno alus nuolat tobulėja ir siekia alaus mėgėjams pasiūlyti įdomius, išskirtinius skonius, tačiau išsaugo tradicijas, kurios buvo pradėtos puoselėti dar XIX amžiuje.